Kuo skiriasi FIFO ir LIFO atsargų apskaitos metodai?
FIFO ir LIFO – tai du atsargų apskaitos metodai, lemiantys kaip skaičiuojamos parduotų prekių savikaina ir likučio vertė balanse. Pasirinkimas tarp jų gali reikšmingai paveikti įmonės pelną ir mokesčius.
FIFO (First In, First Out)
FIFO – pirmas atėjo, pirmas išėjo. Tai reiškia, kad pirmiausia parduodamos seniausios atsargos. Likučio balanse lieka naujausi (brangiausi) pirkiniai. FIFO labiau atspindi realų atsargų judėjimą.
LIFO (Last In, First Out)
LIFO – paskutinis atėjo, pirmas išėjo. Pirmiausia parduodamos naujausios atsargos. Balanse lieka senesnės (pigesnės) atsargos. LIFO retas Europoje – ES IFRS standartai jo neleidžia.
| Aspektas | FIFO | LIFO |
|---|---|---|
| Principas | Seniausi pirmieji | Naujausi pirmieji |
| Savikaina augant kainoms | Mažesnė (seni, pigūs) | Didesnė (nauji, brangūs) |
| Pelnas augant kainoms | Didesnis | Mažesnis |
| Mokesčiai augant kainoms | Didesni | Mažesni |
| Balanse | Naujos kainos | Senos kainos |
| Leistinas ES (IFRS) | Taip | Ne |
Kuris metodas naudojamas Lietuvoje?
Lietuvoje pagal verslo apskaitos standartus (VAS) galima naudoti FIFO, LIFO arba svertinio vidurkio metodą. Tačiau įmonės, taikančios tarptautinius IFRS standartus – LIFO draudžiamas. Praktikoje labiausiai paplitęs FIFO ir svertinis vidurkis.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Galima, tačiau tai turi būti pagrįsta ir atskleidžiama finansinėse ataskaitose. Metodo keitimas gali reikšmingai paveikti pateikiamus finansinius rezultatus.
FIFO – paprasčiausias ir labiausiai intuityvus. Jis tinkamas daugumai smulkių verslų. Svertinis vidurkis gali būti naudingas kai atsargos dažnai atnaujinamos
