Kuo skiriasi nominalus ir realus BVP?
Naujienose skelbiama, kad „ekonomika augo 3 %“, nors nominaliai BVP galėjo padidėti 7 %. Kodėl skaičiai skiriasi? Atsakymas – infliacija. Nominalusis BVP matuoja ekonomiką einamosiomis kainomis, o realusis – palyginamosiomis, atmetus kainų pokytį. Šiame straipsnyje paaiškiname skirtumą, kaip skaičiuojamas BVP defliatorius ir kodėl realusis BVP – svarbesnis ekonomikos augimo rodiklis.
Kas yra nominalusis BVP?
Nominalusis BVP – tai visų per laikotarpį šalyje pagamintų galutinių prekių ir paslaugų vertė einamųjų metų kainomis. Jis didėja dėl dviejų priežasčių:
- pagaminama daugiau prekių ir paslaugų (realus augimas);
- kyla kainos (infliacija).
Todėl iš nominaliojo BVP pokyčio neįmanoma pasakyti, ar ekonomika iš tikrųjų gamina daugiau, ar tiesiog viskas brangsta.
Kas yra realusis BVP?
Realusis BVP – tai ta pati produkcija, įvertinta palyginamosiomis (bazinio laikotarpio) kainomis. Kadangi kainos „užfiksuojamos“, realiojo BVP pokytis parodo tik tikrąjį gamybos apimties pokytį. Kai statistikos agentūra skelbia ekonomikos augimą, dažniausiai turimas omenyje būtent realusis BVP.
Paprastas pavyzdys
Įsivaizduokime šalį, kuri gamina tik duoną:
- 1 metai: pagaminta 100 kepalų po 1 € – nominalusis BVP 100 €.
- 2 metai: pagaminta 103 kepalai po 1,04 € – nominalusis BVP 107,12 €.
Nominalusis BVP išaugo 7,12 %. Tačiau skaičiuojant pirmųjų metų kainomis, realusis BVP antraisiais metais – 103 × 1 € = 103 €, t. y. realus augimas tik 3 %. Likusią dalį lėmė kainų kilimas (4 %).
BVP defliatorius
Ryšį tarp nominaliojo ir realiojo BVP parodo BVP defliatorius:
BVP defliatorius = Nominalusis BVP / Realusis BVP × 100
Mūsų pavyzdyje: 107,12 / 103 × 100 = 104 – kainų lygis padidėjo 4 %.
Apytiksliai galioja paprasta taisyklė: realusis augimas ≈ nominalusis augimas − infliacija.
Kuo BVP defliatorius skiriasi nuo vartotojų kainų indekso?
- Vartotojų kainų indeksas (VKI) matuoja namų ūkių perkamo prekių ir paslaugų krepšelio kainas – būtent juo remiantis skelbiama infliacija, kurią jaučiame parduotuvėje.
- BVP defliatorius apima visas šalyje pagamintas prekes ir paslaugas, įskaitant investicines prekes ir eksportą, bet neįtraukia importo.
Todėl šie rodikliai gali skirtis, nors dažniausiai juda panašia kryptimi. Plačiau apie infliacijos poveikį asmeniniams finansams – kaip apsaugoti pinigus nuo infliacijos.
Kada naudojamas kuris rodiklis?
Nominalusis BVP:
- valstybės skolos ir biudžeto deficito santykiui skaičiuoti (pvz., skola – 40 % BVP);
- mokesčių pajamų ir išlaidų lyginimui;
- ekonomikos dydžiui einamosiomis kainomis nustatyti.
Realusis BVP:
- ekonomikos augimo tempui vertinti;
- ekonomikos ciklui (augimui, recesijai) nustatyti – recesija dažnai apibūdinama kaip realiojo BVP mažėjimas du ketvirčius iš eilės;
- gyvenimo lygio pokyčiams laikui bėgant palyginti.
Kodėl tai svarbu jums?
- Atlyginimai. Panaši logika taikoma ir pajamoms: jei atlyginimas išaugo 8 %, o kainos – 3,5 %, jūsų realiosios pajamos padidėjo maždaug 4,5 %. Plačiau – atlyginimų statistika.
- Investicijos. Vertinant grąžą, svarbi realioji grąža – atėmus infliaciją.
- Ekonominės naujienos. Žinodami skirtumą, geriau suprasite, ar ekonomika iš tikrųjų auga.
Kiti susiję rodikliai
- BVP vienam gyventojui – leidžia lyginti skirtingo dydžio šalis.
- BVP pagal perkamosios galios standartą (PGS) – įvertina kainų lygio skirtumus tarp šalių.
- Bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) – parodo šalies rezidentų pajamas. Skirtumas paaiškintas straipsnyje kuo skiriasi BVP nuo BNP.
Dažnai užduodami klausimai
Ar realusis BVP gali mažėti, kai nominalusis auga?
Taip. Jei kainos kyla sparčiau nei nominalusis BVP, realusis BVP mažėja – ekonomika iš tikrųjų pagamina mažiau.
Kas skelbia Lietuvos BVP duomenis?
Valstybės duomenų agentūra – pirmiausia skelbiamas išankstinis įvertis, vėliau jis tikslinamas.
Kodėl BVP duomenys vėliau pakoreguojami?
Pirmasis įvertis remiasi neišsamiais duomenimis. Gavus daugiau informacijos (įmonių ataskaitas, mokesčių duomenis), skaičiai tikslinami.
*Informacija yra bendro pobūdžio ir skirta edukaciniams tikslams.*
Kaip skaityti BVP naujienas
Žiniasklaidoje dažnai skelbiama, kad „ekonomika augo 3 %“ ar „BVP smuko 1 %“. Norint teisingai suprasti tokias žinutes, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Ar kalbama apie realųjį BVP? Dažniausiai augimo tempai skelbiami realiuoju BVP, t. y. be kainų pokyčio įtakos.
- Su kuo lyginama? Su ankstesniu ketvirčiu ar su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu – rezultatai gali skirtis.
- Ar duomenys sezoniškai koreguoti? Kai kurie ketvirčiai natūraliai būna stipresni ar silpnesni dėl sezoniškumo.
- Ar tai pirminis įvertis? Pirminiai duomenys vėliau patikslinami, todėl augimas gali būti peržiūrėtas.
Pavyzdys su skaičiais
Tarkime, šalies nominalusis BVP per metus padidėjo 7 %, o kainos (pagal BVP defliatorių) pakilo 4 %. Tada realusis BVP augimas būtų apytiksliai 3 %. Tai reiškia, kad ekonomika iš tiesų pagamino maždaug 3 % daugiau prekių ir paslaugų, o likusį nominalaus augimo dalį lėmė kainų kilimas. Jei vertintume tik nominalųjį BVP, ekonomikos augimas atrodytų gerokai spartesnis nei yra iš tikrųjų.
Ryšys su jūsų atlyginimu
Tas pats principas taikomas ir asmeniniams finansams. Jei jūsų atlyginimas per metus padidėjo 6 %, o infliacija siekė 4 %, realiai jūsų perkamoji galia padidėjo tik apie 2 %. Todėl derantis dėl atlyginimo ar vertinant investicijų grąžą, svarbu žiūrėti į realius, o ne tik nominalius skaičius. Pavyzdžiui, indėlis su 2 % palūkanomis esant 3 % infliacijai realiai praranda vertę.
Kur rasti duomenų
Lietuvos BVP duomenis skelbia Valstybės duomenų agentūra, o analizes ir prognozes – Lietuvos bankas, Finansų ministerija ir komercinių bankų ekonomistai. Šie šaltiniai padeda suprasti ekonomikos tendencijas, kurios ilgainiui veikia darbo rinką, atlyginimus, palūkanas ir investicijų grąžą.
Pavyzdys: kaip skaičiuojamas realus augimas
Tarkime, šalies nominalus BVP per metus padidėjo nuo 70 mlrd. € iki 75 mlrd. €, t. y. apie 7,1 %. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu kainos vidutiniškai pakilo 5 %. Didžioji dalis nominalaus augimo atsirado ne dėl to, kad buvo pagaminta daugiau prekių ir paslaugų, o dėl didesnių kainų. Realus BVP augimas, eliminavus kainų pokytį, būtų tik apie 2 %. Būtent realus BVP parodo, ar ekonomika iš tiesų auga.
Kodėl tai svarbu asmeniniams finansams
Ta pati logika taikoma ir asmeninėms pajamoms bei investicijoms. Jei jūsų atlyginimas per metus padidėjo 6 %, o infliacija siekė 4 %, realiai jūsų perkamoji galia padidėjo tik apie 2 %. Panašiai, jei indėlis uždirba 2 % palūkanų, o infliacija – 3 %, realiai pinigų vertė mažėja. Todėl vertinant atlyginimo kilimą, investicijų grąžą ar taupymo rezultatus, svarbu atsižvelgti į infliaciją.
Kur rasti BVP duomenis
Lietuvos BVP duomenis ketvirčiais skelbia Valstybės duomenų agentūra, o ekonomikos prognozes – Lietuvos bankas, Finansų ministerija ir komerciniai bankai.
Papildomi klausimai ir atsakymai
Kas yra BVP vienam gyventojui?
Tai BVP, padalytas iš gyventojų skaičiaus. Jis dažnai naudojamas lyginant šalių pragyvenimo lygį.
Ar BVP augimas reiškia, kad visiems gyvenasi geriau?
Nebūtinai – BVP neparodo, kaip pajamos pasiskirsto tarp gyventojų.
