Fizinio asmens bankrotas Lietuvoje: kada galima ir kaip vyksta
Kai skolos tampa tokios didelės, kad jų grąžinti per protingą laiką neįmanoma, žmogus gali patekti į užburtą ratą: palūkanos ir delspinigiai auga, antstoliai išieško dalį pajamų, o pagrindinė skola beveik nemažėja. Tokiais atvejais Lietuvoje galima fizinio asmens bankroto procedūra. Ji leidžia per nustatytą laikotarpį grąžinti dalį skolų pagal teismo patvirtintą planą, o likusią dalį – nurašyti ir pradėti finansinį gyvenimą iš naujo. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas gali bankrutuoti, kaip vyksta procesas, kiek jis trunka ir kokias pasekmes turi.
Kas yra fizinio asmens bankrotas
Fizinio asmens bankrotas – teismo prižiūrima procedūra, skirta sąžiningiems, bet nemokiems asmenims. Jos tikslas – ne „pabėgti nuo skolų“, o sudaryti sąlygas atkurti mokumą: dalį skolų grąžinti pagal realias galimybes, o likusias – nurašyti. Procesą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymas.
Kas gali kreiptis
Pagrindinės sąlygos:
- nemokumas – asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, o pradelstų įsipareigojimų suma viršija įstatyme nustatytą ribą (ji siejama su minimaliąja mėnesine alga);
- sąžiningumas – asmuo nemokumo nesukėlė tyčia, neslėpė turto ir neperleido jo kreditorių nenaudai;
- nebuvo bankrutavęs neseniai – pakartotinai bankrutuoti galima tik praėjus įstatyme nustatytam laikui;
- asmuo turi gyventi ar turėti interesų centrą Lietuvoje.
Bankroto bylą gali inicijuoti pats skolininkas arba, tam tikrais atvejais, kreditorius.
Kaip vyksta procesas
- Pareiškimas teismui. Skolininkas pateikia pareiškimą apylinkės teismui su informacija apie pajamas, turtą, skolas ir kreditorius.
- Bankroto bylos iškėlimas. Teismas įvertina, ar tenkinamos sąlygos, ir paskiria bankroto administratorių.
- Kreditorių reikalavimų tvirtinimas. Kreditoriai pateikia savo reikalavimus, teismas juos tvirtina.
- Mokumo atkūrimo planas. Parengiamas ir teismo patvirtinamas planas: kiek ir kaip skolininkas mokės kreditoriams, koks turtas bus parduotas, kiek lėšų paliekama pragyvenimui.
- Plano vykdymas. Skolininkas privalo dirbti ar aktyviai ieškoti darbo, nekurti naujų skolų ir laikytis plano. Administratorius prižiūri procesą.
- Bylos užbaigimas. Įvykdžius planą, teismas užbaigia bylą, o nepatenkinti kreditorių reikalavimai paprastai nurašomi.
Mokumo atkūrimo planas paprastai trunka iki 3 metų.
Kas nutinka su turtu
Bankroto metu skolininko turtas gali būti parduotas kreditorių reikalavimams tenkinti. Tačiau įstatymas numato apsaugą:
- skolininkui ir jo šeimai paliekamos lėšos būtiniausiems poreikiams;
- būtiniausi daiktai paprastai neparduodami;
- būstas, kuriame gyvena skolininkas ir šeima, gali būti paliktas, jei skolininkas tęsia būsto paskolos mokėjimus pagal susitarimą su kreditoriumi – tai sprendžiama individualiai.
Kokios skolos nenurašomos
Ne visos skolos išnyksta užbaigus bankrotą. Paprastai nenurašomi:
- išlaikymo (alimentų) įsipareigojimai;
- žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimas;
- baudos ir kai kurie kiti įstatyme numatyti įsipareigojimai.
Bankroto pasekmės
- Apribojimai proceso metu. Negalima prisiimti naujų įsipareigojimų be administratoriaus ar teismo žinios, disponuoti turtu, užsiimti tam tikra veikla be leidimo.
- Kontroliuojamas biudžetas. Didelė pajamų dalis skiriama kreditoriams, paliekant sumą pragyvenimui.
- Kredito istorija. Informacija apie bankrotą matoma kreditoriams, todėl kurį laiką bus sunku gauti paskolas.
- Išlaidos. Bankroto procesas turi kaštų – administravimo ir teismo išlaidas, kurios dengiamos iš skolininko lėšų pagal planą.
Kada bankrotas yra tinkamas sprendimas
Bankrotas verta svarstyti, kai:
- skolos kelis kartus viršija metines pajamas;
- net mokant maksimaliai skolos dėl palūkanų ir delspinigių nemažėja;
- išieškojimas per antstolius tęsiasi metų metus be rezultato;
- susitarti su kreditoriais nepavyko.
Jei skolos dar valdomos, pirmiausia verta išbandyti kitus būdus: derybas su kreditoriais, mokėjimo planus, skolų sujungimą. Plačiau – straipsniuose kaip išeiti iš skolų ir antstoliai ir skolų išieškojimas.
Kaip pasiruošti
- Surinkite visą informaciją apie skolas – sutartis, raginimus, antstolių dokumentus.
- Pasidarykite pajamų ir išlaidų suvestinę.
- Surašykite turimą turtą.
- Pasikonsultuokite su teisininku – mažas pajamas turintiems galima nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
- Paruoškite pareiškimą teismui su reikalingais priedais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar bankrutavus galima dirbti?
Taip – ir net būtina. Darbas ar aktyvi darbo paieška yra viena pagrindinių proceso sąlygų.
Ar sutuoktinis atsakys už mano skolas?
Asmeninės skolos paprastai lieka jūsų, tačiau bendras sutuoktinių turtas ir bendri įsipareigojimai gali būti įtraukti į procesą. Daug kas priklauso nuo turto režimo – plačiau vedybų sutartis.
Kiek kainuoja bankroto procesas?
Išlaidos priklauso nuo bylos sudėtingumo ir administratoriaus atlyginimo. Jos numatomos plane ir dengiamos iš skolininko pajamų bei turto.
Ar galima bankrutuoti dėl vienos didelės skolos?
Taip, jei tenkinamos nemokumo ir kitos įstatymo sąlygos – svarbi ne skolų skaičius, o bendra pradelstų įsipareigojimų suma ir galimybė juos įvykdyti.
Pavyzdys: kaip gali atrodyti bankroto procesas
Tarkime, 45 metų Andrius prieš kelerius metus turėjo nedidelį verslą, kuris žlugo. Liko asmeniškai garantuota verslo paskola, kelios vartojimo paskolos ir kreditinių kortelių skolos – iš viso apie 60 000 €. Jo atlyginimas „į rankas“ – 1 300 €, o antstoliai jau dvejus metus išieško dalį pajamų, tačiau skola dėl palūkanų ir delspinigių beveik nemažėja.
Andrius kreipiasi į teismą dėl bankroto. Teismas iškelia bylą, paskiria administratorių, kreditoriai pateikia reikalavimus. Parengiamas planas: Andriui paliekama suma būtiniausiems poreikiams, o likusi pajamų dalis trejus metus skiriama kreditoriams. Jo senas automobilis parduodamas. Per tris metus kreditoriams sumokama apie 15 000 €. Įvykdžius planą, teismas užbaigia bylą, o likę apie 45 000 € nurašomi. Andrius gali pradėti iš naujo – nors kurį laiką jam bus sunku gauti kreditą.
Šis pavyzdys supaprastintas – kiekviena situacija vertinama individualiai, o konkrečios sumos priklauso nuo pajamų, šeimos sudėties ir turto.
Gyvenimas po bankroto
Užbaigus bankroto procedūrą, svarbiausia neįkristi į tą pačią situaciją. Keli patarimai:
- Susikurkite biudžetą ir sekite išlaidas – bankroto metu įgyti įpročiai labai praverčia.
- Kaupkite rezervą – net nedidelė suma padeda išvengti naujų skolų netikėtumų atveju.
- Atkurkite kredito istoriją palaipsniui – laiku mokėkite visas sąskaitas, venkite greitųjų kreditų.
- Venkite garantuoti už kitų skolas, kol jūsų finansai visiškai stabilizuosis.
Daugiau apie finansų planavimą – straipsnyje kaip susiplanuoti šeimos biudžetą.
Mitai apie fizinio asmens bankrotą
- „Bankrutavus atimamas viskas.“ Ne – skolininkui paliekamos lėšos pragyvenimui ir būtiniausi daiktai, o būsto klausimas sprendžiamas individualiai.
- „Bankrotas – būdas nemokėti skolų.“ Ne – procese tenka mokėti kreditoriams tiek, kiek realiai leidžia pajamos, ir laikytis griežtų taisyklių.
- „Bankrutuoti gali tik verslininkai.“ Ne – procedūra skirta būtent fiziniams asmenims, įskaitant samdomus darbuotojus.
- „Po bankroto niekada negausiu paskolos.“ Kurį laiką tai bus sudėtinga, tačiau laikui bėgant ir tvarkingai mokant sąskaitas kredito istorija atsistato.
Ar bankroto metu galima keliauti ar keisti gyvenamąją vietą?
Paprastai tai įmanoma, tačiau apie svarbius gyvenimo pokyčius – darbo, gyvenamosios vietos, pajamų pasikeitimą – būtina informuoti bankroto administratorių. Didesnės išlaidos, pavyzdžiui, brangios kelionės, gali būti vertinamos kaip nesuderinamos su mokumo atkūrimo planu.
Atvira komunikacija su administratoriumi padeda išvengti nesusipratimų ir užtikrina, kad procesas būtų sėkmingai užbaigtas.
