Vedybų sutartis Lietuvoje: kada ji naudinga ir kaip ją sudaryti
Vedybų sutartis Lietuvoje dažnai siejama su turtingomis poromis ar nepasitikėjimu partneriu. Iš tiesų tai praktiškas finansinis susitarimas, kuris gali apsaugoti abu sutuoktinius, ypač kai vienas iš jų turi verslą, nekilnojamojo turto, skolų ar vaikų iš ankstesnės santuokos. Be sutarties sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas režimas, kuris ne visada atitinka poros lūkesčius. Šiame straipsnyje paaiškiname, kas yra vedybų sutartis, ką ja galima susitarti, kada ji naudinga, kaip ją sudaryti ir kiek tai kainuoja.
Kaip sutuoktinių turtas reguliuojamas be sutarties
Jei vedybų sutartis nesudaryta, Lietuvoje taikomas įstatyminis turto režimas. Jo esmė:
- santuokos metu įgytas turtas paprastai tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kurio vardu jis registruotas ir kuris uždirbo daugiau;
- turtas, įgytas iki santuokos, paveldėtas ar gautas dovanų, paprastai lieka asmenine nuosavybe;
- pajamos iš asmeninio turto (pvz., nuomos pajamos iš iki santuokos įsigyto buto) santuokos metu gali tapti bendrąja nuosavybe;
- dalis santuokos metu prisiimtų įsipareigojimų gali būti laikomi bendrais.
Santuokos nutraukimo atveju bendras turtas paprastai dalijamas lygiomis dalimis, nebent teismas nuspręstų kitaip dėl svarbių priežasčių. Būtent dėl šių taisyklių kai kurioms poroms naudinga susitarti kitaip.
Kas yra vedybų sutartis
Vedybų sutartis – tai sutuoktinių ar būsimų sutuoktinių susitarimas, kuriuo nustatomos jų turtinės teisės ir pareigos santuokos metu bei ją nutraukus. Ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Sutartis gali būti sudaryta:
- prieš santuoką – tada ji įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos;
- santuokos metu – bet kuriuo metu, abiem sutuoktiniams sutinkant.
Sutartis privalo būti sudaryta notarine forma ir įregistruota Vedybų sutarčių registre, kad galiotų tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, kreditoriams.
Ką galima susitarti vedybų sutartimi
Turto režimas
Sutuoktiniai gali pasirinkti:
- Atskirą nuosavybę – kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas turtas lieka jo asmenine nuosavybe.
- Dalinę bendrąją nuosavybę – tam tikras turtas (pvz., šeimos būstas) yra bendras, o kitas – asmeninis.
- Išplėstą bendrąją nuosavybę – bendru tampa ir iki santuokos turėtas turtas.
Kiti susitarimai
- kaip bus paskirstytos šeimos išlaidos;
- kaip dalijamas turtas santuokos nutraukimo atveju;
- kaip vienas sutuoktinis dalyvauja kito verslo pajamose;
- kas atsako už konkrečias skolas;
- kitos turtinės teisės ir pareigos.
Ko negalima susitarti
Vedybų sutartimi negalima riboti sutuoktinių teisnumo ar veiksnumo, keisti asmeninių neturtinių santykių (pavyzdžiui, nustatyti, su kuo gyvens vaikai), atimti teisės kreiptis į teismą ar pabloginti vaikų padėties, palyginti su įstatymu. Tokios sąlygos negaliotų.
Kada vedybų sutartis ypač naudinga
- Vienas sutuoktinis turi verslą. Sutartis gali apsaugoti šeimos turtą nuo verslo rizikų, o verslą – nuo dalybų santuokos nutraukimo atveju.
- Didelis skirtumas tarp turimo turto. Kai vienas sutuoktinis ateina į santuoką su nekilnojamuoju turtu ar santaupomis.
- Vienas sutuoktinis turi didelių skolų. Sutartis padeda aiškiai atskirti įsipareigojimus.
- Antroji santuoka ir vaikai iš ankstesnės. Galima apsaugoti turtą, kurį norima palikti vaikams.
- Planuojamas bendras būstas su skirtingu indėliu. Kai vienas sutuoktinis įneša didesnį pradinį įnašą.
- Gyvenimas ar darbas užsienyje. Kai taikytina teisė gali kelti klausimų.
Vedybų sutartis ir būsto paskola
Imant būsto paskolą, bankas vertina sutuoktinių turto režimą. Jei sutuoktiniai turi vedybų sutartį su atskira nuosavybe, bankas gali atskirai vertinti, kas yra skolininkas ir kieno vardu bus įkeičiamas turtas. Kai kuriais atvejais bankas reikalauja kito sutuoktinio sutikimo ar laidavimo. Prieš sudarant sutartį, jei planuojate būsto pirkimą, verta pasitarti ir su notaru, ir su banku. Plačiau apie būsto paskolas – EURIBOR ar fiksuota palūkanų norma.
Kaip sudaryti vedybų sutartį
- Aptarkite su partneriu. Atvirai pasikalbėkite apie turtą, skolas, pajamas ir lūkesčius.
- Pasirinkite turto režimą. Nuspręskite, kas bus bendra, o kas – asmeniška.
- Kreipkitės į notarą. Notaras paaiškins teisines pasekmes ir parengs sutarties projektą.
- Pasirašykite sutartį. Abu sutuoktiniai turi dalyvauti asmeniškai.
- Įregistruokite sutartį. Notaras paprastai pasirūpina įregistravimu Vedybų sutarčių registre.
Sudėtingesnėmis situacijomis (verslas, užsienio turtas, didelės vertės NT) verta papildomai pasikonsultuoti su šeimos teisės advokatu.
Kiek kainuoja vedybų sutartis
Kainą sudaro notaro atlyginimas, kurio dydį reglamentuoja notarų įkainiai, ir registravimo mokestis. Paprastos sutarties kaina dažniausiai siekia kelias dešimtis ar kelis šimtus eurų, o sudėtingesnės, apimančios daug turto, gali kainuoti daugiau. Papildomai gali tekti mokėti už teisininko konsultaciją. Lyginant su galimais ginčais dėl turto, tai nedidelė investicija.
Ar galima vedybų sutartį pakeisti ar nutraukti
Taip. Sutuoktiniai bet kuriuo metu gali abipusiu susitarimu sutartį pakeisti ar nutraukti, taip pat notarine forma. Tam tikrais atvejais pakeisti sutartį galima ir teismo sprendimu, jei pasikeitė aplinkybės ir sutarties vykdymas vienam sutuoktiniui tapo labai nepalankus.
Dažniausi mitai
- „Vedybų sutartis reiškia nepasitikėjimą.“ Iš tiesų tai aiškumas ir abipusė apsauga, panašiai kaip draudimas.
- „Ji reikalinga tik turtingiems.“ Dažnai ji naudingiausia verslininkams, turintiems skolų ar vaikų iš ankstesnių santykių.
- „Sutartį galima sudaryti tik prieš vestuves.“ Ne, ją galima sudaryti ir santuokos metu.
- „Sutartis apsaugo nuo visų kreditorių.“ Ne visada – sutartis negali pažeisti jau egzistuojančių kreditorių teisių.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar vedybų sutartis turi įtakos paveldėjimui?
Vedybų sutartis nustato turto režimą tarp sutuoktinių, tačiau paveldėjimą daugiausia reguliuoja testamentas ir įstatymas. Norint aiškiai sutvarkyti turto perdavimą, verta kartu apsvarstyti ir testamentą.
Ar sutartis galioja, jei gyvename užsienyje?
Tai priklauso nuo taikytinos teisės ir šalies. Tarptautinėms poroms būtina pasitarti su notaru dėl taikytinos teisės pasirinkimo.
Ar reikia sutarties, jei gyvename nesusituokę?
Nesusituokusioms poroms vedybų sutartis netaikoma. Bendrai įsigyjamą turtą verta aiškiai įforminti – pavyzdžiui, nurodant dalis nuosavybės dokumentuose ar sudarant jungtinės veiklos sutartį. Kaip poroms tvarkyti bendrus finansus, rašėme straipsnyje apie šeimos biudžeto planavimą.
Praktinis pavyzdys
Tomas iki santuokos įsigijo butą su būsto paskola, o santuokos metu įkūrė įmonę. Jo sutuoktinė Rūta dirba samdomą darbą ir planuoja paveldėti tėvų sodybą. Be vedybų sutarties santuokos metu Tomo įmonės vertės prieaugis ir iš jos gaunamos pajamos, taip pat santuokos metu grąžinta buto paskolos dalis galėtų tapti ginčų objektu dalijantis turtą.
Sudarę vedybų sutartį, jie susitarė, kad įmonė ir jos pajamos lieka Tomo asmenine nuosavybe, butas lieka Tomo, bet Rūtai priklauso teisė į kompensaciją už santuokos metu bendromis lėšomis sumokėtas paskolos įmokas, o šeimos taupomoji sąskaita ir bendrai perkamas automobilis yra bendroji nuosavybė. Taip abu žino, kas kam priklauso, o verslo rizika neperkeliama šeimai.
Ką aptarti prieš einant pas notarą
- kokį turtą kiekvienas turi šiandien ir kokias skolas;
- ar planuojate bendrą būstą ir kaip bus padalinti įnašai;
- kaip bus valdomos verslo pajamos ir rizikos;
- kaip dalinsite išlaidas auginant vaikus;
- kas nutiks su turtu santuokos nutraukimo atveju.
Iš anksto užsirašyti atsakymai sutrumpina vizitą pas notarą ir padeda išvengti nesusipratimų.
